Įtraukusis ugdymas – tai nenutrūkstantis procesas, kurio pagrindinis tikslas – užtikrinti kokybišką ugdymąsi visiems visuomenės nariams, pripažįstant ir gerbiant įvairovę, atsižvelgiant į kiekvieno individualius gebėjimus ir poreikius, vengiant bet kokios diskriminacijos (UNESCO, 2009). Įtraukųjį ugdymą tikslinga sieti su personalizuotu kiekvieno mokinio ugdymu, atitinkančiu kiekvieno vaiko ugdymosi galias ir poreikius. Įtraukusis ugdymas apima ugdymo turinio, mokytojų rengimo, pagalbos mokiniui, mokytojui, mokyklai, vertinimo, ugdymo organizavimo sritis.
2024 m. rugsėjį įsigalios Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimas ir įstatymo papildymas 45 straipsniu, kurie numato, kad kiekvienam vaikui turi būti sudarytos sąlygos ugdytis artimiausioje ugdymo įstaigoje (darželyje, mokykloje) kartu su savo bendraamžiais.
Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymąsi reglamentuojantys teisiniai dokumentai sudaro palankias sąlygas kiekvienam mokiniui ugdytis pagal jų poreikius ir galimybes bendrojo ugdymo mokyklose, užtikrinant švietimo pagalbą, lygias galimybes ir ugdymosi prieinamumą. Vaikų, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo turinys formuojamas, vadovaujantis Ikimokyklinio ugdymo programa (ją pritaikant) ir atsižvelgiant į kiekvieno vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius, pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas ir tėvų (globėjų) lūkesčius. Ugdymo turinio planavimas remiasi visų mokinių skirtybių pripažinimu, lygiateisiškumo visų mokinių atžvilgiu puoselėjimu ir bendruomeninių santykių kūrimu.
Švietimo pagalba ir jos organizavimas mokykloje – viena iš neatsiejamų mokyklos veiklos įtraukčiai sričių. Įgyvendinant įtraukties principą mokykloje, atliepiami mokinių poreikiai ir užtikrinama kokybiška bei prieinama švietimo pagalba. Švietimo pagalba – tai specialistų teikiama psichologinė, socialinė pedagoginė, specialioji pedagoginė, specialioji pagalba, siekiant padėti įvairių ugdymosi poreikių turintiems mokiniams sėkmingai ugdytis, stiprinti mokinių psichologinį atsparumą ir psichikos sveikatą. Svarbi švietimo pagalbos veiksmingumo sąlyga – specialistų bendradarbiavimas tarpusavyje, su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), mokytojais, kitų institucijų specialistais.